Konkurencijos taryba priėmė nutarimą pradėti tyrimą pagal Biodegalų asociacijos skundą dėl Suomijos kapitalo degalinių tinklo „NESTE Lietuva“ reklamos kampanijos „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“. Nutarime konstatuota, kad „NESTE Lietuva“ reklamoje nepateikė reikalingos informacijos vartotojams, todėl yra pagrindo įtarti, kad skleisti reklaminiai teiginiai galėjo klaidinti vartotojus.
„Degalai yra viena iš pagrindinių kasdienio vartojimo prekių, todėl sveikiname Konkurencijos tarybos sprendimą pradėti tyrimą. Pateikėme akivaizdžius argumentus ir įrodymus, kad „NESTE“ klaidino vartotojus – naudojo neaiškius ir tikrovės neatitinkančius reklamos teiginius, net lygino savo degalus su degalais, kurių Lietuvoje neįmanoma įsigyti. Mūsų vertinimu, „NESTE“ grubiai pažeidė vartotojų teises ir tikimės, kad nustačius pažeidimus bendrovei bus pritaikytos Reklamos įstatyme nustatytos sankcijos, – pabrėžė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
„NESTE Lietuva“ reklaminėje kampanijoje „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ buvo skleisti teiginiai deklaruojantys tariamą „NESTE“ degalų pranašumą – „Sumažink CO2 net iki 20%”, „Siūlome degalus, kurie mažina tašą ir išskiria net iki 20% mažiau CO2”. Biodegalų asociacijos vertinimu, šie teiginiai neaiškūs, neišsamūs, neatitinkantys tikrovės.
Konkurencijos taryba pažymi, kad „NESTE Lietuva“ pateikė argumentus, kad skleidžiamoje reklaminėje kampanijoje jų degalai buvo lyginami ne su savo ar kitų degalinių degalais, o su „tradiciniu“ ar „mineraliniu“ dyzelinu, pagamintu tik iš naftos ir sudėtyje neturinčio bio ar multifunkcinių priedų. Tiesa, „NESTE“ nepateikė patvirtinančių aplinkybių, kur ir kada tokio dyzelino Lietuvos vartotojai gali įsigyti.
„Įsigyti dyzelino be jokių priedų Lietuvos degalinėse nėra galimybių – visų dyzelinių degalų sudėtyje yra naudojama biopriedai, pati „NESTE“ savo dyzeline naudoja iš palmių aliejaus gaminamą priedą. Arktiniame dyzeline taip pat naudojami įvairūs multifunkciniai priedai. Taigi, bandymą reklamuoti savo degalų pranašumą prieš mūsų rinkoje neegzistuojančius degalus vertiname kaip sąmoningą manipuliaciją“ , – teigė M. Palijanskas.
Be to, reklamoje vartotojams nebuvo paaiškinta, su kuo buvo lyginti „NESTE“ degalai – ar buvo lyginama su kitais to pačio tinklo degalais, ar su konkurentų degalais. Iš reklaminių teiginių net nebuvo aišku, ar buvo reklamuojamas benzinas, dyzelinas, ar visi degalai.
„Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad didelė vartotojų dalis nesupranta arba klaidingai supranta „NESTE“ reklamos teiginius. Pavyzdžiui, 32 proc. pusė visų respondentų mano, kad reklamoje „NESTE“ degalai yra lyginami su kitų degalinių tinklų degalais, 21 proc. apklaustųjų pareiškė, jog lyginama su kitais dyzeliniais degalais. 14 proc. buvo įsitikinę, kad „NESTE“ savo degalus lygino su dyzeliniais degalais, kuriais bendrovė prekiavo anksčiau. Net 27 proc. respondentų pareiškė, kad teiginys gali būti suprastas įvairiomis prasmėmis, o 8 proc. tvirtino, kad teiginys nėra aiškus.
Beje, Biodegalų asociacijos užsakymu buvo atliktas tyrimas dėl CO2 (ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų) lyginamųjų verčių skaičiavimo. Skaičiavimuose Lietuvos rinkoje esantys dyzelino degalai buvo lyginami su „NESTE Futura“ ir „NESTE Prodiesel“ dyzelinu. Nors „NESTE“ reklamoje deklaruojamas CO2 sumažinimas „iki 20%”, skaičiavimų rezultatai parodė, kad realus „NESTE“ degalų CO2 emisijos sumažinimas buvo gerokai menkesnis – nuo 0,2 proc. iki 9 proc. (priklausomai nuo „NESTE“ dyzelino rūšies ir degaluose naudojamo biopriedo – grynojo alyvpalmių aliejaus ar alyvpalmių aliejaus šalutinio produkto PFAD). Skaičiavimai parodė, kad tam tikrais atvejais „Neste“ degalai gali būti taršesni nei kiti Lietuvos rinkoje platinami dyzeliniai degalai.
